Europos Sąjunga Turinys Šalys narės | Istorija | Valdžia | Gyventojai | Šaltiniai | Nuorodos ir literatūra | Naršymo meniu„Eurostat - Population on 1 January 2015“Современный экономический словарь„European Commission: Internal Market“originalas„Activities of the European Union: Internal Market“originalas„World Economic Outlook Database“originalas„Common commercial policy“originalas„Consilium: Agriculture and Fisheries“originalas„Activities of the European Union: Regional Policy“originalas„Candidate and Potential Candidate Countries“originalas6.5% of the EU population are foreigners and 9.4% are born abroadVikiteka: Europos SąjungaEuropos Sąjungos portalasr
Tarptautinės ekonominės organizacijosTarptautinės politinės organizacijosEuropos Sąjunga
vasario 7angl.1957Romos sutartimiEuropos Ekonominė BendrijaeurasŠengeno zonojebendrajame vidaus produktežemės ūkiotarptautinės viešosios teisėstarptautines sutartisbendra užsienio ir saugumo politikaJTOPasaulio prekybos organizacijojeJungtinė KaralystėreferendumeEuropos Sąjungos valstybės narėsKopenhagos kriterijaiSąjungos institucijoseKopenhagos kriterijusrinkos ekonomikaGrenlandijaLisabonos sutartis2016Jungtinė Karalystė2019BrexitAlbanijaIslandijaMakedonijaSerbijaTurkijaJuodkalnijaBosnija ir Hercegovina
vykdomasis organasįstatymų leidžiamoji valdžiaVadovų TarybaiEuropos integracijąeurokomisarąKomisijos pirmininkąeuroparlamentarusParlamento pirmininkasprezidentąministrą pirmininkąEuropos TarybaintegracijaplėtraTurkijosEuroskeptikaisuverenumąEuropos KonstitucijąNyderlanduosePrancūzijojeLisabonos sutartį
(function()var node=document.getElementById("mw-dismissablenotice-anonplace");if(node)node.outerHTML="u003Cdiv class="mw-dismissable-notice"u003Eu003Cdiv class="mw-dismissable-notice-close"u003E[u003Ca tabindex="0" role="button"u003Epaslėptiu003C/au003E]u003C/divu003Eu003Cdiv class="mw-dismissable-notice-body"u003Eu003Cdiv id="localNotice" lang="lt" dir="ltr"u003Eu003Cpu003EŠios u003Ca href="/wiki/Vikipedija:Savait%C4%97s_iniciatyva" title="Vikipedija:Savaitės iniciatyva"u003Esavaitės iniciatyvau003C/au003E: u003Cbu003EGrammy apdovanojimų laureataiu003C/bu003E. Kviečiame prisidėti!nu003C/pu003Eu003C/divu003Eu003C/divu003Eu003C/divu003E";());
Europos Sąjunga
Jump to navigation
Jump to search
Europos Sąjunga
| |||
 | |||
| Kalba | 24 oficialios kalbos | ||
| Sostinės | Briuselis, Liuksemburgas, Strasbūras | ||
Tarybos pirmininkas | Donald Tusk | ||
Komisijos pirmininkas | Jean-Claude Juncker | ||
Europos Parlamento pirmininkas | Antonio Tajani | ||
Plotas – Iš viso – % vandens | 4 381 376 km² (7) 3,08 | ||
| Gyventojų – Iš viso (2015) – Tankis | 508 191 116[1] (3) 116.2 žm./km² (69) | ||
BVP – Iš viso (2017) – BVP gyventojui | 2 vietoje 15 350 000 000 000 € 30 000 €[2] | ||
| Valiuta | Oficialios valiutos
| ||
Laiko juosta – Vasaros laikas | Daugiausia UTC, UTC+1, UTC+2 Daugumoje šalių | ||
| Įkurta | Paryžiaus sutartis – 1951 m. balandžio 18 d. Mastrichto sutartis – 1992 m. vasario 7 d. | ||
| Sąjungos himnas | Odė džiaugsmui | ||
| Interneto kodas | .eu | ||
Kitos reikšmės – ES (reikšmės), EU (reikšmės).
Kitos reikšmės – ES (reikšmės), EU (reikšmės).Europos Sąjunga (ES, angl. European Union – EU) – dvidešimt aštuonių Europos valstybių ekonominė bei politinė bendrija.[3] Europos Sąjunga buvo sukurta sudarius Mastrichto sutartį 1992 m. (įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.). Jos pirmtakė buvo 1957 m. Romos sutartimi šešių Europos valstybių sukurta Europos Ekonominė Bendrija (EEB).
19-oje ES šalių galioja bendra valiuta – euras. Visos Europos Sąjungos narės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją, yra Šengeno zonoje, kurioje yra panaikinta pasų kontrolė. Standartizuotų įstatymų, galiojančių visose Sąjungos šalyse narėse, pagalba yra sukurta bendroji rinka,[4] kurioje užtikrinamas laisvas žmonių, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimas.[5]
Bendras Europos Sąjungos šalių gyventojų skaičius – 508 mln.[1] Europos Sąjungos dalis pasaulio bendrajame vidaus produkte 2012 m. buvo apie 23 proc. pagal nominaliąją vertę (16,6 trln. dolerių) ir apie 19 proc. pagal paritetinę perkamąją galią (16,1 trln. dolerių).[6]
Sąjunga priima įstatymus (direktyvas, įstatyminius aktus ir nutarimus) teisingumo ir vidaus reikalų srityse, taip pat formuoja bendrą politiką prekybos,[7]žemės ūkio, žvejybos[8] ir regioninio vystymosi srityse.[9]
Būdamas tarptautinės viešosios teisės subjektu Europos Sąjunga turi įgaliojimus dalyvauti tarptautiniuose santykiuose ir sudaryti tarptautines sutartis. Yra suformuota bendra užsienio ir saugumo politika, numatanti užsienio ir gynybos politikos derinimą. Visame pasaulyje veikia nuolatinės diplomatinės ES misijos, veikia atstovybės JTO, Pasaulio prekybos organizacijoje. Europos Sąjungos delegacijoms vadovauja Europos Sąjungos pasiuntiniai.
Jungtinė Karalystė 2017 m. kovo 29 dieną aktyvavo Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėjo oficialias derybas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Tai yra pirmoji valstybė, pasitraukianti iš Bendrijos, po to, kai referendume 52 proc. britų išreiškė norą tai padaryti.
Turinys
1 Šalys narės
2 Istorija
3 Valdžia
3.1 Komisija
3.2 Parlamentas
3.2.1 Deputatų skaičiaus pasiskirstymas
3.3 Vadovų taryba
3.4 Politika
4 Gyventojai
5 Šaltiniai
6 Nuorodos ir literatūra
Šalys narės |
Pagrindiniai straipsniai: Europos Sąjungos valstybės narės, Kopenhagos kriterijai
Dabartinės ES narės:
|
|
|
Airija
Austrija
Belgija
Bulgarija
Čekija
Danija
Jungtinė Karalystė
Estija
Graikija
Ispanija
Italija
Kipras
Kroatija
Latvija
Lenkija
Lietuva
Liuksemburgas
Malta
Nyderlandai
Portugalija
Prancūzija
Rumunija
Slovakija
Slovėnija
Suomija
Švedija
Vengrija
VokietijaSąjungoje dalyvaujančių valstybių skaičius nuo pirmųjų šešių – Belgijos, Vakarų Vokietijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Prancūzijos – iki dabartinių 28 išaugo per keletą plėtimosi etapų: prisijungdamos prie sutarčių, šalys ribojo savo suverenitetą mainais į galimybę būti atstovaujamomis Sąjungos institucijose, kurios veikia bendrų interesų labui.
Norinti įstoti į Europos Sąjungą valstybė–kandidatė turi atitikti Kopenhagos kriterijus, kurie buvo priimti 1993 m. Europos Tarybos posėdyje Kopenhagoje ir patvirtinti 1995 m. gruodį Europos Sąjungos posėdyje Madride. Šie kriterijai apima reikalavimus, kad valstybėje veiktų konkurencinga rinkos ekonomika, būtų pripažįstamos bendros ES taisyklės ir standartai.
Iki šiol nė viena valstybė nėra išstojusi iš Sąjungos, nors 1985 m. Europos Bendriją paliko Danijos autonominė teritorija Grenlandija. Valstybės išstojimo iš ES procedūrą ir sąlygas nustato Lisabonos sutartis. 2016 m. surengto referendumo valia, Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos turi pasitraukti 2019 m. (žr. Brexit).
Šiuo metu kandidato statusą turi Albanija, Islandija, Makedonija, Serbija, Turkija ir Juodkalnija, nors Albanija ir Makedonija dar nėra pradėjusios stojimo derybų. Bosnija ir Hercegovina įeina į oficialią plėtros programą.[10]
. Europos Sąjungos nariai . Kandidatai 1 2 3 4 5 6 7 Austrija Lenkija Belgija Bulgarija Kroatija Kipras Čekija Danija Estija Suomija Prancūzija Vokietija Graikija Vengrija Airija Italija Latvija Lietuva Liuksem- burgas Makedonija Malta Nyderlandai Portugalija Rumunija Slovakija Slovėnija Ispanija Švedija Turkija Jungtinė- Karalystė |
Istorija |
Europos Sąjungos plėtra
Iškilmės Briuselyje 2004 m. gegužės 1 d., į Europos Sąjungą priėmus dešimt naujų narių
1950 m. gegužės 9 d. R. Šumanas (Prancūzijos užsienio reikalų ministras) pateikė idėją apie dviejų Europos valstybių ekonominę sąjungą (Prancūzijos ir VFR). Tai buvo EAPS pradžia.- Europos sąjungos pirmtaką – Europos anglių ir plieno bendriją – įkūrė šešios valstybės 1951 m. balandžio 18 d. Paryžiuje pasirašiusios sutartį, kuri įsigaliojo 1952 m. liepos 23 d.:
Belgija
Italija
Liuksemburgas
Nyderlandai
Prancūzija
Vakarų Vokietija
1957 m. kovo 25 d. šios valstybės pasirašė Romos sutartis (Europos ekonominės bendrijos ir Euratomo), kurios įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.
1967 m. įsteigiamos šios bendros institucijos – Europos parlamentas (asamblėja), Europos komisija ir Europos taryba.
1973 m. prisijungė kitos valstybės:
Airija
Danija
Jungtinė Karalystė
1981 m.
Graikija
1986
Ispanija
Portugalija
1990 m.
Rytų Vokietija Susijungus Rytų ir Vakarų Vokietijoms, ES prasiplėtė buvusios komunistinės Vokietijos demokratinės respublikos teritorija.
1995 m.
Austrija
Suomija
Švedija
2004 m.
Čekija
Estija
Kipras
Latvija
Lietuva
Lenkija
Malta
Slovakija
Slovėnija
Vengrija
2007 m.
Bulgarija
Rumunija
2013 m.
Kroatija
- Narystės siekia:
Šiaurės Makedonija
Turkija
Serbija
Islandija
Albanija
Juodkalnija
Rytų Vokietija Susijungus Rytų ir Vakarų Vokietijoms, ES prasiplėtė buvusios komunistinės Vokietijos demokratinės respublikos teritorija.
Šiaurės Makedonija
Turkija
Serbija
Islandija
Albanija
Juodkalnija
Valdžia |
Komisija |
Europos Komisija yra Sąjungos vykdomasis organas, įstatymų leidžiamoji valdžia, atsakinga už kasdienę jos politiką. Komisija atstovauja visai Europos Sąjungai ir oponuoja Vadovų Tarybai, kurią sudaro Sąjungai priklausančių šalių vadovai, ginantys savo valstybių nacionalinius interesus. Komisija taip pat reguliuoja Europos integraciją, jai atstovauja po vieną eurokomisarą iš kiekvienos šalies narės, taigi jų šiuo metu yra 28.[11]
Komisijos pirmininką ir komisarus skiria Vadovų Taryba, tačiau tiek vadovą, tiek pačią Komisiją dar turi patvirtinti Parlamentas.
Parlamentas |
Europos Parlamento salė Strasbūre
Europos Parlamentas sudaro pusę Sąjungos įstatymų leidžiamojo organo. 751 jo narius (europarlamentarus) kas penkeri metai tiesiogiai renka ES piliečiai. Nors Europos Parlamento nariai yra renkami nacionaliniu pagrindu, Parlamente jie sudaro daugiau politines nei tautines grupes. Kiekviena ES priklausanti valstybė turi atitinkamą vietų skaičių Parlamente (jis priklauso nuo šalies dydžio, neoficialiai – ir dėl įtakos). Parlamentas ir Taryba kuria bei leidžia įstatymus bendradarbiaudami, o atskirose politinėse sferose – vieningu sutarimu. Parlamentas taip pat turi teisę atmesti Komisijos sprendimus ar netvirtinti Europos Sąjungos biudžeto. Europos Parlamentui vadovauja ir jam atstovauja Parlamento pirmininkas. Pirmininką ir vicepirmininkus kas 2,5 metų renka Parlamentas.
Deputatų skaičiaus pasiskirstymas |
Atminimo ženklas, skirtas Lietuvos priėmimui į Europos Sąjungą. Bernotai, Vilniaus rajonas
Europos parlamento iškaba Europos Sąjungos kalbomis
| Rug. 1952 | Kov. 1957 | Sau. 1973 | Bir. 1979 | Sau. 1981 | Sau. 1986 | Bir. 1994 | Sau. 1995 | Geg. 2004 | Bir. 2004 | Sau. 2007 | Bir. 2009 | Geg. 2014 | |
| Vokietija | 18 | 36 | 36 | 81 | 81 | 81 | 99 | 99 | 99 | 99 | 99 | 99 | 96 |
| Prancūzija | 18 | 36 | 36 | 81 | 81 | 81 | 87 | 87 | 87 | 78 | 78 | 72 | 74 |
| Italija | 18 | 36 | 36 | 81 | 81 | 81 | 87 | 87 | 87 | 78 | 78 | 72 | 73 |
| Belgija | 10 | 14 | 14 | 24 | 24 | 24 | 25 | 25 | 25 | 24 | 24 | 22 | 21 |
| Nyderlandai | 10 | 14 | 14 | 25 | 25 | 25 | 31 | 31 | 31 | 27 | 27 | 25 | 26 |
| Liuksemburgas | 4 | 6 | 6 | 6 | 6 | 6 | 6 | 8 | 6 | 6 | 6 | 6 | 6 |
| Jungtinė Karalystė | 36 | 81 | 81 | 81 | 87 | 87 | 87 | 78 | 78 | 72 | 73 | ||
| Danija | 10 | 16 | 16 | 16 | 16 | 16 | 16 | 14 | 14 | 13 | 13 | ||
| Airija | 10 | 15 | 15 | 15 | 15 | 15 | 15 | 13 | 13 | 12 | 11 | ||
| Graikija | 24 | 24 | 25 | 25 | 25 | 24 | 24 | 22 | 21 | ||||
| Ispanija | 60 | 64 | 64 | 64 | 54 | 54 | 50 | 54 | |||||
| Portugalija | 24 | 25 | 25 | 25 | 24 | 24 | 22 | 21 | |||||
| Švedija | 22 | 22 | 19 | 19 | 18 | 20 | |||||||
| Austrija | 21 | 21 | 18 | 18 | 17 | 18 | |||||||
| Suomija | 16 | 16 | 14 | 14 | 13 | 13 | |||||||
| Lenkija | 54 | 54 | 54 | 50 | 51 | ||||||||
| Čekija | 24 | 24 | 24 | 20 | 21 | ||||||||
| Vengrija | 24 | 24 | 24 | 20 | 21 | ||||||||
| Slovakija | 14 | 14 | 14 | 13 | 13 | ||||||||
| Lietuva | 13 | 13 | 13 | 12 | 11 | ||||||||
| Latvija | 9 | 9 | 9 | 8 | 8 | ||||||||
| Slovėnija | 7 | 7 | 7 | 7 | 8 | ||||||||
| Kipras | 6 | 6 | 6 | 6 | 6 | ||||||||
| Estija | 6 | 6 | 6 | 6 | 6 | ||||||||
| Malta | 5 | 5 | 5 | 5 | 6 | ||||||||
| Rumunija | 36 | 33 | 32 | ||||||||||
| Bulgarija | 18 | 17 | 17 | ||||||||||
| Kroatija | 11 | ||||||||||||
| Iš viso | 78 | 142 | 198 | 410 | 434 | 518 | 567 | 626 | 788 | 732 | 786 | 732 | 751 |
Vadovų taryba |
Europos Sąjungai politiškai vadovauja Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro Sąjungai priklausančių šalių vadovai ir Komisijos pirmininkas. Šalis narė gali pasirinkti, ką išrinkti sau atstovauti – valstybės ar vyriausybės vadovą – pavyzdžiui, prezidentą arba ministrą pirmininką. Taryba susitinka mažiausiai keturis kartus per metus viršūnių susitikimuose, jai vadovauja pirmininkaujančios ES valstybės atstovas. Šios ES institucijos nereikėtų maišyti su Europos Taryba, kuri yra tarpvyriausybinė organizacija, nepriklausoma nuo Europos Sąjungos.
Politika |
Du pagrindiniai Europos Sąjungos tikslai yra šalių integracija ir plėtra. Pastarasis uždavinys – labiausiai politikuotas dalykas, mat jos rėmėjai, pavyzdžiui, Europos Komisija, teigia, jog Sąjunga skatina demokratinę santvarką ir atskirų valstybių ekonomiką, o priešininkai baiminasi, kad ES gali tapti sunkiai valdoma dėl skirtingų kultūrų poveikio ir politinės sistemos galimybių. Viešoji ir kai kurių politinių partijų nuomonė šiuo klausimu tapo gana skeptiška po 2004-ųjų, kai per metus, tiesiog impulsyviai ir mažai teatsižvelgiant į teisės aktus bei kitus kriterijus, buvo priimta dešimt naujų narių. Norinčios įstoti į Sąjungą Turkijos atžvilgiu, tai komplikuota situacija.
Euroskeptikai nerimauja ir dėl paties integracijos proceso, mat pasak jų, ilgainiui, Sąjungą sudarančios šalys galėtų prarasti suverenumą.
2004 m. valstybių vadovai ir ES institucijos priėmė Europos Konstituciją. Tačiau ji neįsigaliojo dėl referendumų Nyderlanduose bei Prancūzijoje, kai viešoji tų šalių gyventojų nuomonė jai nepritarė. Tuomet ratifikavimo procesas buvo nutrauktas. 2007 m. spalį Europos lyderiai parengė naują Lisabonos sutartį, kurią praktiškai sudaro buvusios Europos Konstitucijos turinys, tik pašalinti kai kurie konstituciniai terminai ir kiti smulkūs elementai. Jos ratifikavimas numatomas baigti 2009-aisiais. Priėmus Reformų sutartį, ji suteiktų Tarybai didesnės galios balsuojant, o Parlamentui – daugiau įgaliojimų. Sutartis taip pat pakeistų ES kolonų struktūrą. Europos Sąjunga vaidintų didesnį pasaulinį vaidmenį, t. y. pagalba bei kitais klausimais padėtų ne tik tarpvyriausybiniu Sąjungos narių lygiu.
Pasirašyta Įsigaliojo Dokumentas | 1948 1948 Briuselio sutartis | 1951 1952 Paryžiaus sutartis | 1954 1955 Pakeista Briuselio sutartis | 1957 1958 Romos sutartys | 1965 1967 Sujungimo sutartis – Briuselio sutartis | 1975 N/A Europos Vadovų Tarybos išvados | 1985 1985 Šengeno sutartis | 1986 1987 Suvestinis Europos aktas | 1992 1993 Mastrichto sutartis | 1997 1999 Amsterdamo sutartis | 2001 2003 Nicos sutartis | 2007 2009 Lisabonos sutartis | ||||||||
| | | | | | | | | | | | | | ||||||||
Europos Sąjungos ramsčiai | | |||||||||||||||||||
Europos Bendrijos | | |||||||||||||||||||
Europos atominės energetikos bendrija (EURATOM) | ||||||||||||||||||||
Europos anglių ir plieno bendrija | Sutartis baigė galioti 2002 m. | Europos Sąjunga (ES) | ||||||||||||||||||
| | | Europos ekonominė bendrija | ||||||||||||||||||
| | | | | Šengeno taisyklės | | Europos Bendrija (EB) | ||||||||||||||
| | | TREVI | Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse | | ||||||||||||||||
| | Policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose | |||||||||||||||||||
| | | | | | Europos politinis bendradarbiavimas | Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) | ||||||||||||||
Nekonsoliduoti organai | Vakarų Europos Sąjunga (VES) | | | |||||||||||||||||
Sutartis nutraukta 2011 m. | | |||||||||||||||||||
| | | | | | | | | | | | | | ||||||||
Gyventojai |
Europos Sąjungoje gyventojų skaičius siekia 508,2 milijonų žmonių.[1] 2013 m. registruota 5 075 000 gimimų bei 4 999 200 mirčių. Migracijos neto ES siekė +653 100. 2010 m. gyveno 47,3 milijonų žmonių, kurie gimė ne savo gyvenamoje ES šalyje. Tai sudaro 9,4 % visos ES populiacijos. Iš jų 31,4 milijonai (6,3 %) gimė ne ES, o 16 milijonų (3,2 %) gimė kitoje ES šalyje. Daugiausiai gyventojų, kurie gimę už ES ribų yra Vokietijoje (6,4 mln.), Prancūzijoje (5,1 mln.), Jungtinėje Karalystėje (4,7 mln.), Ispanijoje (4,1 mln.), Italijoje (3,2 mln.) ir Nyderlanduose (1,4 mln.).[12]
Šaltiniai |
↑ 1,01,11,2 „Eurostat - Population on 1 January 2015“. Europos Komisija. Nuoroda tikrinta 20 Rugpjūčio 2015.
↑ https://ec.europa.eu/eurostat/tgm/refreshTableAction.do;jsessionid=9ea7d07e30dd3bf0a52b9a8a474c872db039e243c026.e34OaN8Pc3mMc40Lc3aMaNyTa3eQe0?tab=table&plugin=1&pcode=tec00001&language=en
↑ Райзберг Б. А., Лозовский Л. Ш., Стародубцева Е. Б. Современный экономический словарь. – 5-е изд., перераб. и доп. – М.: ИНФРА-М, 2006.
↑ „European Commission: Internal Market“. European Commission. Europa portal. Suarchyvuotas originalas 2011-08-22. Nuoroda tikrinta 2010-09-08.
↑ „Activities of the European Union: Internal Market“. European Commission. Europa portal. Suarchyvuotas originalas 2011-08-22. Nuoroda tikrinta 2010-09-08.
↑ „World Economic Outlook Database“. International Monetary Fund. 2013-04. Suarchyvuotas originalas 2013-09-15. Nuoroda tikrinta 2013-08-27.
↑ „Common commercial policy“. Glossary. Europa portal. Suarchyvuotas originalas 2011-08-22. Nuoroda tikrinta 2010-09-08.
↑ „Consilium: Agriculture and Fisheries“. Consilium. Europa portal. Suarchyvuotas originalas 2011-08-22. Nuoroda tikrinta 2010-09-08.
↑ „Activities of the European Union: Regional Policy“. European Commission. Europa portal. Suarchyvuotas originalas 2011-08-22. Nuoroda tikrinta 2010-09-08.
↑ „Candidate and Potential Candidate Countries“. European Commission. Europa portal. Suarchyvuotas originalas 2011-08-22. Nuoroda tikrinta 2010-11-03.
↑ [1]
↑ 6.5% of the EU population are foreigners and 9.4% are born abroad, Eurostat, Katya VASILEVA, 34/2011.
Nuorodos ir literatūra |
Vikiteka
Vikicitatos
Vikižodynas
- Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje (redaktoriai Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Darius Žeruolis). – Vilnius: Eugrimas, 2004. – 519 p.: iliustr. – ISBN 9955-501-64-2
- Europos Sąjungos portalas
| |||||||
Kategorijos:
- Tarptautinės ekonominės organizacijos
- Tarptautinės politinės organizacijos
- Europos Sąjunga
(window.RLQ=window.RLQ||[]).push(function()mw.config.set("wgPageParseReport":"limitreport":"cputime":"0.428","walltime":"0.609","ppvisitednodes":"value":3232,"limit":1000000,"ppgeneratednodes":"value":0,"limit":1500000,"postexpandincludesize":"value":62925,"limit":2097152,"templateargumentsize":"value":9922,"limit":2097152,"expansiondepth":"value":13,"limit":40,"expensivefunctioncount":"value":0,"limit":500,"unstrip-depth":"value":0,"limit":20,"unstrip-size":"value":11451,"limit":5000000,"entityaccesscount":"value":0,"limit":400,"timingprofile":["100.00% 322.964 1 -total"," 28.71% 92.726 1 Šablonas:Išnašos"," 23.93% 77.284 8 Šablonas:Cite_web"," 9.14% 29.506 1 Šablonas:ES_žemėlapis_su_pavadinimais"," 9.11% 29.425 1 Šablonas:ES_šalys"," 8.18% 26.427 1 Šablonas:Navbox"," 5.75% 18.563 2 Šablonas:Flag"," 5.05% 16.297 39 Šablonas:Image_label_small"," 4.83% 15.591 1 Šablonas:ICEv"," 3.52% 11.381 1 Šablonas:Flagicon"],"scribunto":"limitreport-timeusage":"value":"0.042","limit":"10.000","limitreport-memusage":"value":2554962,"limit":52428800,"cachereport":"origin":"mw1261","timestamp":"20190227220834","ttl":2592000,"transientcontent":false);mw.config.set("wgBackendResponseTime":180,"wgHostname":"mw1331"););
