Skip to main content

1897 m. Turinys Lietuvoje | Pasaulyje | Nuorodos | Naršymo meniurNobelio medicinos premijos laureataiNobelio chemijos premijos laureataiGeorg Wittig. Biografija.Gregorijus FuentesasIzaokas Pitmanas

1897 metai


1894189518961898189919008-as9-as1-as2-asXVIII amžiusXX amžiusnekeliamieji metai, prasidedantys penktadienįGrigaliaus kalendorių









(function()var node=document.getElementById("mw-dismissablenotice-anonplace");if(node)node.outerHTML="u003Cdiv class="mw-dismissable-notice"u003Eu003Cdiv class="mw-dismissable-notice-close"u003E[u003Ca tabindex="0" role="button"u003Epaslėptiu003C/au003E]u003C/divu003Eu003Cdiv class="mw-dismissable-notice-body"u003Eu003Cdiv id="localNotice" lang="lt" dir="ltr"u003Eu003Cpu003EŠios u003Ca href="/wiki/Vikipedija:Savait%C4%97s_iniciatyva" title="Vikipedija:Savaitės iniciatyva"u003Esavaitės iniciatyvau003C/au003E: u003Cbu003EGrammy apdovanojimų laureataiu003C/bu003E. Kviečiame prisidėti!nu003C/pu003Eu003C/divu003Eu003C/divu003Eu003C/divu003E";());



1897 m.


Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio 1897)

Jump to navigation
Jump to search



Bullet purple.png

Portal.svg

Metai:
Bullet purple.png

Portal.svg

1894 1895 1896 - 1897 - 1898 1899 1900
MDCCCXCVII metai



Dešimtmečiai:

8-as 9-as - 10-as - 1-as 2-as



Šimtmečiai:

XVIII amžius - XIX amžius - XX amžius



2 tūkstantmetis



1897 metai‎ (1 kat., 2 psl.)




1897 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.




Turinys





  • 1 Lietuvoje

    • 1.1 Įvykiai


    • 1.2 Gimtadieniai


    • 1.3 Mirtys



  • 2 Pasaulyje

    • 2.1 Įvykiai


    • 2.2 Gimtadieniai

      • 2.2.1 Neaprašyti



    • 2.3 Mirtys



  • 3 Nuorodos




Lietuvoje |



Įvykiai |



  • Gruodžio 28 d. – Vyskupas Antanas Baranauskas Seinų katedroje pirmą kartą sakė pamokslą lietuvių kalba.

Nedatuoti


  • 1897-1902 m. pradėjo kurtis pirmosios akcinės bendrovės Lietuvoje;

  • Atšauktas draudimas statyti naujas katalikų bažnyčias. Mokiniai katalikai Rusijos caro švenčių dienomis nebuvo varomi į cerkves;


  • Kauno Rotušėje įsteigtas miesto muziejus;

  • Įvyko pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas. Šio surašymo duomenimis, Kauno ir Vilniaus bei Suvalkų lietuviškoje dalyje gyveno 2,5 mln. žmonių.


Gimtadieniai |



Gimtadieniai 

  • Sausis 


  • Vasaris 


  • Kovas 


  • Balandis 


  • Gegužė 


  • Birželis 


  • Liepa 


  • Rugpjūtis 


  • Rugsėjis 


  • Spalis 


  • Lapkritis 


  • Gruodis 


  • Nedatuota 

[Sausis]



  • Sausio 11 d. – Juozas Strolia, smuikininkas, pedagogas, chorvedys, istorikas, kompozitorius (m. 1969 m.).


  • Sausio 16 d.:

    • Kazys Juršys, aktorius, režisierius (m. 1967 m.).


    • Eduardas Simaitis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, pedagogas.



  • Sausio 18 d. – Balys Buračas, lietuvių fotografas, kraštotyrininkas, etnografas (m. 1972 m.).


  • Sausio 23 d. – Ieva Simonaitytė, Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. I. Simonaitytė laikoma žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje (m. 1978 m.).


  • Sausio 26 d.:

    • Petras Kutka, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1965 m.).


    • Pranas Vikonis, mokytojas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (m. 1959 m.).


[Vasaris]



  • Vasario 5 d. – Jonas Augustaitis, lietuvių inžinierius statybininkas, visuomenės veikėjas (m. 1978 m.).


  • Vasario 15 d. – Antanas Banėnas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, elektrotechnikos inžinierius (m. 1979 m.).

[Kovas]



  • Kovo 7 d. – Jonas Ilgūnas, Lietuvos pedagogas, rašytojas (m. 1956 m.).


  • Kovo 13 d. – Stasys Butkus, žurnalistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, visuomenės veikėjas (m. 1961 m.).

[Balandis]



  • Balandžio 3 d. – Juozas Stanulis, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (m. 1991 m.).


  • Balandžio 4 d. – Povilas Gasiūnas, spaudos kolekcionierius, kraštotyrininkas (m. 1966 m.).


  • Balandžio 11 d. – Janina Lašienė-Mackevičaitė, Lietuvos gydytoja patologoanatomė, medicinos mokslų daktarė. Patologinės anatomijos viena pradininkių Lietuvoje (m. 1993 m.).


  • Balandžio 19 d. – Unė Babickaitė-Graičiūnienė, lietuvių aktorė, režisierė (m. 1961 m.).


  • Balandžio 22 d. – Vladas Čekauskas, Lietuvos kariuomenės karininkas, antinacinio pasipriešinimo dalyvis (m. 1943 m.).


  • Balandžio 27 d. – Balys Tarvydas, istorikas, archeologas, pedagogas, muziejininkas (m. 1980 m.).

[Gegužė]



  • Gegužės 4 d. – Viktoras Bručkus, lietuvių dainininkas (baritonas) (m. 1960 m.).


  • Gegužės 23 d. – Pranas Hiksa, Lietuvos kariuomenės veikėjas, pirmasis Lietuvos karo lakūnas kapitonas (m. 1966 m.).


  • Gegužės 24 d. – Juozas Gabrys, Lietuvos karininkas, statybos inžinierius, kelininkas, habilituotas daktaras (m. 1963 m.).

[Birželis]



  • Birželio 13 d. – Tadas Budraitis, kunigas, muzikos pedagogas, chorvedys (m. 1962 m.).


  • Birželio 16 d. – Olga Cholina, Rusijos ir Lietuvos aktorė (m. 1988 m.).


  • Birželio 17 d. – Juozas Kajeckas, Lietuvos teisininkas, diplomatas (m. 1978 m.).


  • Birželio 22 d. – Petras Kubertavičius, aktorius (m. 1964 m.).


  • Birželio 23 d. – Mikas Šlaža, Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, pedagogas.


  • Birželio 25 d.:

    • Jadvyga Nalivaikienė, Lietuvos tautodailininkė tapytoja (m. 1969 m.).


    • Vytautas Brazdžius, Lietuvos dailininkas keramikas. Vienas profesionaliosios keramikos pradininkų Lietuvoje (m. 1969 m.).



  • Birželio 27 d.:

    • Vladas Morkus, aviatorius, pirmasis lietuvis, atlikęs šuolį parašiutu (m. 1944 m.).


    • Jonas Kybrancas, bankininkas, Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas.



  • Birželio 29 d. – Petras Karvelis, ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1976 m.).

[Liepa]



  • Liepos 4 d. – Antanas Šarkauskas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1974 m.).


  • Liepos 11 d. – Juozas Strolia, smuikininkas, chorvedys, kompozitorius.


  • Liepos 14 d. – Augustas Dėvilaitis, lietuvių evangelikų liuteronų sakytojas, kantorius, lietuvių tautosakos pateikėjas.


  • Liepos 30 d. – Stasys Jurgutis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.

[Rugpjūtis]



  • Rugpjūčio 7 d.:

    • Leonas Gustaitis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1942 m.).


    • Petras Karašauskas, pianistas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1968 m.).



  • Rugpjūčio 11 d. – Antanas Šerėnas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1948 m.).


  • Rugpjūčio 16 d. – Antanas Stašaitis, Lietuvos karinis veikėjas, aviacijos majoras (m. 1948 m.).


  • Rugpjūčio 22 d. – Potencija Pinkauskaitė, Lietuvos aktorė (m. 1984 m.).


  • Rugpjūčio 30 d. – Domas Grabys, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1942 m.).

[Rugsėjis]



  • Rugsėjo 18 d.:

    • Povilas Brazdžiūnas, lietuvių fizikas, akademikas, profesorius, vienas fizikos mokslo organizatorių ir daugelio šio mokslo sričių pradininkas Lietuvoje (m. 1986 m.).


    • Pranas Lembertas, Lietuvos teisininkas, poetas, visuomenės ir kultūros veikėjas (m. 1967 m.).



  • Rugsėjo 22 d. – Nikodemas Kulys, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1982 m.).


  • Rugsėjo 28 d. – Samuelis Noahas Krameris, JAV archeologas orientalistas, šumerologas (m. 1990 m.).

[Spalis]



  • Spalio 7 d. – Antanas Jakobas, Lietuvos teisininkas, advokatas.


  • Spalio 9 d. – Kazys Germanas, Lietuvos valstybės veikėjas, inžinierius (m. 1980 m.).


  • Spalio 22 d. – Andrius Matulevičius, Lietuvos gydytojas pediatras, medicinos mokslų kandidatas, Kauno medicinos instituto docentas (m. 1959 m.).


  • Spalio 23 d. – Stasys Laucius, poetas, dramaturgas, žurnalistas (m. 1965 m.).


  • Spalio 27 d. – Liudas Baltutis, pedagogas, literatas, visuomenės ir kultūros veikėjas.

[Lapkritis]



  • Lapkričio 16 d.:

    • Martynas Kavolis, Lietuvos teisininkas, evangelikų liuteronų kunigas, daktaras (m. 1979 m.).


    • Petras Lukas, Lietuvos skulptorius, tapytojas realistas (m. 1986 m.).



  • Lapkričio 30 d. – Feliksas Baltušis-Žemaitis, TSRS karinis veikėjas, Lietuvos liaudies kariuomenės brigados generolas, Raudonosios armijos generolas majoras (m. 1957 m.).

[Gruodis]



  • Gruodžio 24 d. – Antanas Simanas Rėklaitis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1977 m.).


  • Gruodžio 25 d. – Petras Lukoševičius, Lietuvos kariuomenės karininkas, dimisijos jaunesnysis leitenantas (1931 m.) (m. 1943 m.).

[Nedatuota]



  • Antanas Dzikas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1954 m.).


  • Bronius Nekrašas, pianistas, dainininkas, vargonininkas, chorvedys.


  • Jonas Nastopka, Lietuvos kariuomenės karininkas (m. 1919 m.).


  • Juozas Blažys, vargonininkas, chorvedys (m. 1956 m.).


  • Povilas Mikulskis, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1927 m.).


  • Pranas Eimutis, Lietuvos karys savanoris (m. 1919 m.).


Mirtys |



  • Vasario 26 d. – Stanislovas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1829 m.).


  • Kovo 24 d. – Andrius Barkauskas, poetas (g. 1843 m.).


  • Liepos 28 d. – Aleksandras Hornas, Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorikas (g. 1834 m.).


  • Rugpjūčio 20 d. – Gustavas Oskaras Aveidė, teisininkas, ekonomistas, 1863 m. sukilimo veikėjas (g. 1837 m.).


  • Rugsėjo 27 d. – Silvestras Gimžauskas, kunigas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys. Palaidotas Lenkijoje, kapas nežinomas (g. 1845 m.).


  • Lapkričio 15 d. – Jokūbas Geištoras, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (g. 1827 m.).


  • Lapkričio 18 d. – Mykolas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, egiptologas, europinio masto kolekcininkas. 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius jam ir broliams iš naujo patvirtino grafo titulą (g. 1826 m.).


  • Gruodžio 26 d. – Jonas Radavičius, prelatas, kovotojas už lietuvybę carizmo priespaudos metais (g. 1837 m.).

Nedatuota



  • Andrius Bielinis, Bieliakas, knygnešys (g. 1852 m.).


  • Henrikas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1827 m.).


  • Mykolas Tiškevičius Logoiskis II, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1822 m.).


Pasaulyje |



Įvykiai |



  • Gruodžio 2 d. – Ispanija suteikė autonomiją Puerto Rikui.


Gimtadieniai |



Gimtadieniai 

  • Sausis 


  • Vasaris 


  • Kovas 


  • Balandis 


  • Gegužė 


  • Birželis 


  • Liepa 


  • Rugpjūtis 


  • Rugsėjis 


  • Spalis 


  • Lapkritis 


  • Gruodis 


  • Nedatuota 

[Sausis]



  • Sausio 5 d. – Filipas Džesapas, amerikiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, Kolumbijos universiteto profesorius, diplomatas, Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ) teisėjas (1961-1970) (m. 1986 m.).

[Vasaris]



  • Vasario 4 d. – Ludwig Wilhelm Erhard, vokiečių politikas, Vokietijos federalinis kancleris, Vokietijos ūkio ministras, Bavarijos ūkio ministras (m. 1977 m.).


  • Vasario 8 d. – Kurtas Hermanas Forstroiteris, vokiečių istorikas, archyvaras, Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas, habilituotas daktaras 1923 m (m. 1979 m.).


  • Vasario 10 d. – John Franklin Enders, 1954 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1] (m. 1985 m.).

[Kovas]



  • Kovo 25 d. – John Laurie, britų aktorius (m. 1980 m.).

[Balandis]



  • Balandžio 29 d. – Georgijus Semionovičius Špaginas, tarybinis rusų šaunamųjų ginklų konstruktorius (m. 1952 m.).

[Gegužė]



  • Gegužės 17 d. – Odd Hassel, norvegų chemikas, 1969 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1981 m.).


  • Gegužės 27 d. – Džonas Daglas Kokroftas, anglų fizikas, seras, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1967 m.).

[Birželis]



  • Birželio 13 d.:

    • Paavo Johanesas Nurmi, suomių vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikas, daugkartinis olimpinis čempionas bei pasaulio rekordininkas (m. 1973 m.).


    • Paavo Nurmis, suomių tolimų distancijų bėgikas, devynių olimpinių aukso medalių laimėtojas[3] (m. 1973 m.).



  • Birželio 16 d. – Georg Wittig, vokiečių chemikas, 1979 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2][4] (m. 1987 m.).


  • Birželio 19 d. – Cyril Norman Hinshelwood, 1956 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1967 m.).

[Liepa]



  • Liepos 11 d. – Gregorijus Fuentesas, sulaukęs 104 metų amžiaus ir įkvėpęs JAV rašytoją Ernestą Hemingvėjų (Ernest Hemingway) parašyti romaną „Senis ir jūra“[5] (m. 2002 m.).


  • Liepos 20 d. – Tadeus Reichstein, 1950 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1] (m. 1996 m.).

[Rugpjūtis]



  • Rugpjūčio 16 d. – Heršas Lauterpachtas, 1960 m. gegužės 8 d. Londone) - žydų kilmės Jungtinės Karalystės teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, teisės filosofas, tarptautinis teisėjas, 1955-1960 m. Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ), Nuolatinio arbitražo teismo, Tarptautinės teisės komisijos (1951-1954), Tarptautinės teisės instituto (IDI) narys.


  • Rugpjūčio 26 d. – Jun Boson, Pietų Korėjos politikas, 1960-1962 m. šalies prezidentas (m. 1990 m.).

[Rugsėjis]



  • Rugsėjo 12 d. – Irène Joliot-Curie, 1935 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1956 m.).


  • Rugsėjo 15 d. – Teodoras Adrianas von Rentelnas, nacistinės Vokietijos politinis veikėjas, Lietuvos generalinės srities generalinis komisaras.


  • Rugsėjo 25 d. – William Faulkner, JAV rašytojas, prozaikas, 1949 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1962 m.).


  • Rugsėjo 26 d. – Paulius VI, 262 - asis Romos katalikų bažnyčios popiežius, popiežiaus pareigas ėjęs nuo 1963 m. birželio 21 d. iki mirties (m. 1978 m.).


  • Rugsėjo 28 d. – Muchtaras Auezovas, kazachų rašytojas, dramaturgas, mokslininkas, visuomenės veikėjas (m. 1961 m.).

[Spalis]



  • Spalio 2 d. – William Alexander „Bud“ Abbot, amerikiečių aktorius, prodiuseris ir komikas (m. 1974 m.).


  • Spalio 4 d. – Ilja Arnoldovičius Ilfas, žymus tarybinis XX a. 3–4 dešimtmečių rusų rašytojas (m. 1937 m.).


  • Spalio 23 d. – Dmitrijus Pavlovas, tarybinis karinis veikėjas, Tarybų Sąjungos didvyris. 1941 m. liepos 22 d. sušaudytas. Palaidotas NKVD poligone netoli Maskvos (m. 1941 m.).


  • Spalio 27 d. – Aleksandras Lernet–Holenija, austrų rašytojas (m. 1976 m.).


  • Spalio 29 d. – Paulas Jozefas Gebelsas, NSDAP veteranas, propagandos ministras nacistinėje Vokietijoje 1933–1945 metais, SS obergrupenfiureris (m. 1945 m.).

[Lapkritis]



  • Lapkričio 9 d. – Ronald George Wreyford Norrish, 1967 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1978 m.).

[Gruodis]



  • Gruodžio 2 d. – Ivanas Bagramianas, armėnų kilmės sovietų armijos generolas, TSRS maršalas. II pasaulinio karo metu vadovavo I Pabaltijo frontui, kuris užėmė šiaurės Lietuvos teritorijas (m. 1982 m.).


  • Gruodžio 15 d. – Zenta Maurinia, latvių rašytoja, eseistė (m. 1978 m.).


Neaprašyti |


  • Birželio 13 d. – Paavo Nurmis, suomių tolimų distancijų bėgikas, devynių olimpinių aukso medalių laimėtojas.


Mirtys |



  • Sausio 12 d. – Izaokas Pitmanas, britų išradėjas, išradęs stenografiją[6] (g. 1813 m.).


  • Balandžio 3 d. – Johanesas Bramsas, vokiečių kompozitorius romantikas, daugiausia gyvenęs Vienoje (g. 1833 m.).


  • Liepos 28 d. – Janko Kersnikas, slovėnų rašytojas ir politikas (g. 1852 m.).


  • Rugpjūčio 9 d. – Adamas Eduardas Alksnis, latvių tapytojas, grafikas. Vienas latvių nacionalinės tapybos mokyklos pradininkų (g. 1864 m.).


  • Rugsėjo 30 d. – Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, katalikų šventoji, vienuolė – karmelitė, viena iš trijų moterų, kuriai suteiktas Bažnyčios mokytojos titulas (g. 1873 m.).


Nuorodos |




  1. 1,01,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai


  2. 2,02,12,22,32,4 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai


  3. Paavo Nurmis.


  4. Georg Wittig. Biografija.


  5. Gregorijus Fuentesas.


  6. Izaokas Pitmanas.


Vikiteka








Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=1897_m.&oldid=5302391"





Naršymo meniu

























(window.RLQ=window.RLQ||[]).push(function()mw.config.set("wgPageParseReport":"limitreport":"cputime":"0.256","walltime":"0.322","ppvisitednodes":"value":3737,"limit":1000000,"ppgeneratednodes":"value":0,"limit":1500000,"postexpandincludesize":"value":48553,"limit":2097152,"templateargumentsize":"value":7339,"limit":2097152,"expansiondepth":"value":18,"limit":40,"expensivefunctioncount":"value":1,"limit":500,"unstrip-depth":"value":0,"limit":20,"unstrip-size":"value":3816,"limit":5000000,"entityaccesscount":"value":0,"limit":400,"timingprofile":["100.00% 154.944 1 -total"," 61.61% 95.460 1 Šablonas:Metai"," 48.83% 75.661 1 Šablonas:Metai_pagal_kitus_kalendorius"," 45.71% 70.829 1 Šablonas:Navbox"," 19.18% 29.716 1 Šablonas:Metai/Japonų"," 11.85% 18.362 2 Šablonas:TOCMėnesiai"," 7.96% 12.337 4 Šablonas:Metai/Japonų/metų_numeris"," 7.74% 11.985 1 Šablonas:Išnašos"," 5.95% 9.225 28 Šablonas:Note_label"," 5.95% 9.212 1 Šablonas:Navbar"],"cachereport":"origin":"mw1249","timestamp":"20190320172600","ttl":21600,"transientcontent":true););"@context":"https://schema.org","@type":"Article","name":"1897 m.","url":"https://lt.wikipedia.org/wiki/1897_m.","sameAs":"http://www.wikidata.org/entity/Q7847","mainEntity":"http://www.wikidata.org/entity/Q7847","author":"@type":"Organization","name":"Contributors to Wikimedia projects","publisher":"@type":"Organization","name":"Wikimedia Foundation, Inc.","logo":"@type":"ImageObject","url":"https://www.wikimedia.org/static/images/wmf-hor-googpub.png","datePublished":"2005-04-20T06:55:55Z","dateModified":"2018-01-10T16:19:49Z","headline":"Metai"(window.RLQ=window.RLQ||[]).push(function()mw.config.set("wgBackendResponseTime":468,"wgHostname":"mw1249"););

Popular posts from this blog

Masuk log Menu navigasi

Identifying “long and narrow” polygons in with PostGISlength and width of polygonWhy postgis st_overlaps reports Qgis' “avoid intersections” generated polygon as overlapping with others?Adjusting polygons to boundary and filling holesDrawing polygons with fixed area?How to remove spikes in Polygons with PostGISDeleting sliver polygons after difference operation in QGIS?Snapping boundaries in PostGISSplit polygon into parts adding attributes based on underlying polygon in QGISSplitting overlap between polygons and assign to nearest polygon using PostGIS?Expanding polygons and clipping at midpoint?Removing Intersection of Buffers in Same Layers

Старые Смолеговицы Содержание История | География | Демография | Достопримечательности | Примечания | НавигацияHGЯOLHGЯOL41 206 832 01641 606 406 141Административно-территориальное деление Ленинградской области«Переписная оброчная книга Водской пятины 1500 года», С. 793«Карта Ингерманландии: Ивангорода, Яма, Копорья, Нотеборга», по материалам 1676 г.«Генеральная карта провинции Ингерманландии» Э. Белинга и А. Андерсина, 1704 г., составлена по материалам 1678 г.«Географический чертёж над Ижорскою землей со своими городами» Адриана Шонбека 1705 г.Новая и достоверная всей Ингерманландии ланткарта. Грав. А. Ростовцев. СПб., 1727 г.Топографическая карта Санкт-Петербургской губернии. 5-и верстка. Шуберт. 1834 г.Описание Санкт-Петербургской губернии по уездам и станамСпецкарта западной части России Ф. Ф. Шуберта. 1844 г.Алфавитный список селений по уездам и станам С.-Петербургской губернииСписки населённых мест Российской Империи, составленные и издаваемые центральным статистическим комитетом министерства внутренних дел. XXXVII. Санкт-Петербургская губерния. По состоянию на 1862 год. СПб. 1864. С. 203Материалы по статистике народного хозяйства в С.-Петербургской губернии. Вып. IX. Частновладельческое хозяйство в Ямбургском уезде. СПб, 1888, С. 146, С. 2, 7, 54Положение о гербе муниципального образования Курское сельское поселениеСправочник истории административно-территориального деления Ленинградской области.Топографическая карта Ленинградской области, квадрат О-35-23-В (Хотыницы), 1930 г.АрхивированоАдминистративно-территориальное деление Ленинградской области. — Л., 1933, С. 27, 198АрхивированоАдминистративно-экономический справочник по Ленинградской области. — Л., 1936, с. 219АрхивированоАдминистративно-территориальное деление Ленинградской области. — Л., 1966, с. 175АрхивированоАдминистративно-территориальное деление Ленинградской области. — Лениздат, 1973, С. 180АрхивированоАдминистративно-территориальное деление Ленинградской области. — Лениздат, 1990, ISBN 5-289-00612-5, С. 38АрхивированоАдминистративно-территориальное деление Ленинградской области. — СПб., 2007, с. 60АрхивированоКоряков Юрий База данных «Этно-языковой состав населённых пунктов России». Ленинградская область.Административно-территориальное деление Ленинградской области. — СПб, 1997, ISBN 5-86153-055-6, С. 41АрхивированоКультовый комплекс Старые Смолеговицы // Электронная энциклопедия ЭрмитажаПроблемы выявления, изучения и сохранения культовых комплексов с каменными крестами: по материалам работ 2016-2017 гг. в Ленинградской области