Skip to main content

Miestas Turinys Istorija | Žemė – miestų tipo planeta | Lietuva | Taip pat skaitykite | Nuorodos | Naršymo meniuVikiteka: MiestasLR teritorinių administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas

Miestai


gyvenvietėTokijasMeksikaspriemiesčiaiŠanchajuspastataikeliaigatvėsarchitektūraraštasteisėArtimieji RytaiČatal HiujukasTurkijaVII tūkstantmetyje pr. m. e.JerichonasIX tūkstantmetyje pr. m. e.MesopotamijojeEriduVI tūkstantmetyje pr. m. e.ŠumeroAsirijosŪrasUrukasNinevijaMosulasErbilisLevanteBiblasSidonasDamaskasBeirutasJeruzalėDžafaEgipteAbydosasTinisMemfisTėbaiIII tūkstantmetyje pr. m. e.Indo slėnyjeMohendžo DarasHarapaIVII tūkstantmetyje pr. m. e.AtėnaiMikėnaiArgasKinijojeLuojangasSianasPekinasVaranasisBalchasI tūkstantmečio pr. m. e.I tūkstantmečio m. e.TeotihuakanasČolulaSan LorensasLa VentaTihuanakasKaralisRomaKonstantinopolisKtesifonasKaifengasHangdžouBagdadeTenočtitlanasXV a.PekinasStambulasLondonasNiujorkasTokijasJungtinių Tautų OrganizacijaŠiaurės KarolinosDžordžijosgyvenvietėskaimai










(function()var node=document.getElementById("mw-dismissablenotice-anonplace");if(node)node.outerHTML="u003Cdiv class="mw-dismissable-notice"u003Eu003Cdiv class="mw-dismissable-notice-close"u003E[u003Ca tabindex="0" role="button"u003Epaslėptiu003C/au003E]u003C/divu003Eu003Cdiv class="mw-dismissable-notice-body"u003Eu003Cdiv id="localNotice" lang="lt" dir="ltr"u003Eu003Cpu003EŠios u003Ca href="/wiki/Vikipedija:Savait%C4%97s_iniciatyva" title="Vikipedija:Savaitės iniciatyva"u003Esavaitės iniciatyvau003C/au003E: u003Cbu003EGrammy apdovanojimų laureataiu003C/bu003E. Kviečiame prisidėti!nu003C/pu003Eu003C/divu003Eu003C/divu003Eu003C/divu003E";());




Miestas




Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.






Jump to navigation
Jump to search




Modernus miestas (Niujorkas)




Senovinis miestas (Chiva)


Miestas – gyvenvietė, kurioje gyvena didelis skaičius gyventojų. Šiuo metu didžiausias pasaulio miestas yra Tokijas arba Meksikas (priklausomai nuo to, kurie priemiesčiai jiems priskiriami), o skaičiuojant be priemiesčių – Šanchajus.


Miestas paprastai susideda iš gyvenamųjų, pramoninių ir verslo rajonų bei atlieka administracines funkcijas, kurios gali būti platesnės nei paties miesto teritorija. Didžiąją miesto dalį paprastai užima pastatai, keliai ir gatvės.


Ypatingas vaidmuo miestams tenka civilizacijų istorijoje. Dėl savo specifikos miestai tapo svarbiausiais civilizacijų pažangos centrais. Čia susidaro sąlygos kurti svarbiausias civilizacines vertybes. Miestų atsiradimas rodo istorinių kultūrų gimimą, o jos gimsta kartu su didžiuoju žmonių pasitraukimu iš gamtos pasaulio. Civilizacija atsiranda kartu su miestu ir mieste (architektūra, raštas, teisė, kultas ir t. t.). Miestas egzistuoja kaip visuomenės integracijos forma.


Uždaroje, dažniausiai sienomis apribotoje miesto erdvėje, telkėsi ir bendradarbiavo sėslūs gyventojai, valdžia ir valdymas, vyko gamyba, mainai, materialinių gėrybių paskirstymas, kaupėsi turtai. Miestas tapo religinio gyvenimo centru, o jo šventyklos, kaip valdovo rūmai, – materiali ideologinės pirmenybės išraiška.


Kaip liudija archeologiniai duomenys ir rašytiniai šaltiniai, senovės miestų lopšys – Artimieji Rytai.




Turinys





  • 1 Istorija


  • 2 Žemė – miestų tipo planeta


  • 3 Lietuva


  • 4 Taip pat skaitykite


  • 5 Nuorodos




Istorija |




Eridu – seniausio pasaulyje miesto griuvėsiai


Pirmieji pasaulyje miestai ėmė kurtis Artimuosiuose Rytuose. Kas yra seniausias miestas įvardinti sudėtinga, kadangi sunku nuspręsti, kada atskira gyvenvietė tapo miestu. Pirma žinoma stambi gyvenvietė regione buvo Čatal Hiujukas (dab. Turkija), gyvavęs VII tūkstantmetyje pr. m. e., Jerichonas įkurtas dar IX tūkstantmetyje pr. m. e. ir tebėra gyvenamas iki šiol. Mesopotamijoje pirmasis miestas buvo Eridu, įkurtas VI tūkstantmetyje pr. m. e. ir yra laikomas pirmu tikru miestu. Vėliau iškilo kiti Šumero, Asirijos miestai – Ūras, Urukas, Ninevija (dab. Mosulas), Erbilis ir kt. Panašiu laiku miestai kūrėsi Levante (Biblas, Sidonas, Damaskas, Beirutas, Jeruzalė, Džafa ir kt.) Kiek vėliau miestai ėmė steigtis Egipte (Abydosas, Tinis, Memfis, Tėbai). III tūkstantmetyje pr. m. e. urbanizacijos banga kilo Indo slėnyje, ten įkurtas Mohendžo Daras, Harapa. Europoje pirmieji miestai IV–II tūkstantmetyje pr. m. e. kūrėsi Graikijoje (Atėnai, Mikėnai, Argas), stambios neolito gyvenvietės buvo dab. Ukrainoje. Panašiu metu Kinijoje įkurtas Luojangas, vėliau – Sianas, Pekinas. II tūkstantmetyje pr. m. e. Senovės Indijoje įkurtas Varanasis, Balchas. Amerikos žemyne miestai pradėjo kilti nuo I tūkstantmečio pr. m. e. ir I tūkstantmečio m. e. sandūros (Teotihuakanas, Čolula, San Lorensas, La Venta, Tihuanakas), nors Karalis įkurtas jau III tūkst. pr. m. e.


Mūsų eros pradžioje miestai klestėjo jau daugelyje pasaulio regionų. Tuo metu didžiausi pasaulio miestai buvo Roma (~800 tūkst.–1 mln. gyv.), Konstantinopolis (350–500 tūkst.), Ktesifonas (~0,5 mln.). Vėliau (maždaug nuo 1000 m.) didžiausi pasaulio miestai buvo Kinijoje: Kaifengas, Sianas (Čanganas), Hangdžou turėjo ~1 mln. gyv., panašiai žmonių gyveno Bagdade. Amerikoje didžiausias miestas buvo Tenočtitlanas. XV a. didžiausi pasaulio miestas buvo Pekinas, kiek vėliau jį prisivijo Stambulas (po 1 mln. gyv.). XIX a. iškilo Londonas, kurio gyventojų skaičius pasiekė 3–4 mln. gyventojų. Tuo metu pasaulyje dėl industrializacijos pradėjo vykti sparti urbanizacija. XX a. pirmoje pusėje Londoną aplenkė Niujorkas (7–10 mln. gyv.), o nuo XX a. antros pusės didžiausiu pasaulyje metropoliu yra Tokijas.



Žemė – miestų tipo planeta |


Jungtinių Tautų Organizacija prognozavo, kad 2010 metais 51,3 procento gyventojų gyvens miestuose. JAV Šiaurės Karolinos ir Džordžijos universitetų mokslininkai Ron Wimberley, Libby Morris ir Gregory Fulkerson, remdamiesi demografiniais modeliais teigia, kad 2007 metų gegužės 23-ioji tapo persilaužimo diena. Šią dieną miesto gyventojų pasaulyje apytiksliai skaičiavimais turėjo būti 3 303 992 253, o ne mieste gyvenančiųjų skaičius – 3 303 866 404.



Lietuva |


Lietuvoje gyvenvietės skirstomos į miesto gyvenvietes (miestai)
ir kaimo gyvenvietes (miesteliai ir kaimai):



  • miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Lietuvoje yra 103 miestai, iš kurių didžiausias – Vilnius;


  • miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai – iš viso Lietuvoje yra apie 300 miestelių;


  • kaimai yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių.


Taip pat skaitykite |


  • Lietuvos miestas

  • Pasaulio šalių didmiesčiai

  • Sąrašas:Šalys pagal miestuose gyvenančių žmonių procentą

  • Urbanizacija


Nuorodos |




Vikižodynas

WiktionaryLt.svg

Laisvajame žodyne yra terminas miestas




Vikicitatos



Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –
Miestas






Commons-logo.svg


Vikiteka


  • LR teritorinių administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas



Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Miestas&oldid=4724138"










Naršymo meniu


























(window.RLQ=window.RLQ||[]).push(function()mw.config.set("wgPageParseReport":"limitreport":"cputime":"0.068","walltime":"0.087","ppvisitednodes":"value":193,"limit":1000000,"ppgeneratednodes":"value":0,"limit":1500000,"postexpandincludesize":"value":3905,"limit":2097152,"templateargumentsize":"value":143,"limit":2097152,"expansiondepth":"value":5,"limit":40,"expensivefunctioncount":"value":0,"limit":500,"unstrip-depth":"value":0,"limit":20,"unstrip-size":"value":0,"limit":5000000,"entityaccesscount":"value":0,"limit":400,"timingprofile":["100.00% 13.159 1 -total"," 42.12% 5.543 1 Šablonas:Vikicitatos"," 28.72% 3.779 1 Šablonas:Vikižodynas"," 26.89% 3.539 1 Šablonas:Commons"," 18.60% 2.448 1 Šablonas:Sisterproject"],"cachereport":"origin":"mw1251","timestamp":"20190307164801","ttl":2592000,"transientcontent":false);mw.config.set("wgBackendResponseTime":126,"wgHostname":"mw1268"););

Popular posts from this blog

Masuk log Menu navigasi

Identifying “long and narrow” polygons in with PostGISlength and width of polygonWhy postgis st_overlaps reports Qgis' “avoid intersections” generated polygon as overlapping with others?Adjusting polygons to boundary and filling holesDrawing polygons with fixed area?How to remove spikes in Polygons with PostGISDeleting sliver polygons after difference operation in QGIS?Snapping boundaries in PostGISSplit polygon into parts adding attributes based on underlying polygon in QGISSplitting overlap between polygons and assign to nearest polygon using PostGIS?Expanding polygons and clipping at midpoint?Removing Intersection of Buffers in Same Layers

Старые Смолеговицы Содержание История | География | Демография | Достопримечательности | Примечания | НавигацияHGЯOLHGЯOL41 206 832 01641 606 406 141Административно-территориальное деление Ленинградской области«Переписная оброчная книга Водской пятины 1500 года», С. 793«Карта Ингерманландии: Ивангорода, Яма, Копорья, Нотеборга», по материалам 1676 г.«Генеральная карта провинции Ингерманландии» Э. Белинга и А. Андерсина, 1704 г., составлена по материалам 1678 г.«Географический чертёж над Ижорскою землей со своими городами» Адриана Шонбека 1705 г.Новая и достоверная всей Ингерманландии ланткарта. Грав. А. Ростовцев. СПб., 1727 г.Топографическая карта Санкт-Петербургской губернии. 5-и верстка. Шуберт. 1834 г.Описание Санкт-Петербургской губернии по уездам и станамСпецкарта западной части России Ф. Ф. Шуберта. 1844 г.Алфавитный список селений по уездам и станам С.-Петербургской губернииСписки населённых мест Российской Империи, составленные и издаваемые центральным статистическим комитетом министерства внутренних дел. XXXVII. Санкт-Петербургская губерния. По состоянию на 1862 год. СПб. 1864. С. 203Материалы по статистике народного хозяйства в С.-Петербургской губернии. Вып. IX. Частновладельческое хозяйство в Ямбургском уезде. СПб, 1888, С. 146, С. 2, 7, 54Положение о гербе муниципального образования Курское сельское поселениеСправочник истории административно-территориального деления Ленинградской области.Топографическая карта Ленинградской области, квадрат О-35-23-В (Хотыницы), 1930 г.АрхивированоАдминистративно-территориальное деление Ленинградской области. — Л., 1933, С. 27, 198АрхивированоАдминистративно-экономический справочник по Ленинградской области. — Л., 1936, с. 219АрхивированоАдминистративно-территориальное деление Ленинградской области. — Л., 1966, с. 175АрхивированоАдминистративно-территориальное деление Ленинградской области. — Лениздат, 1973, С. 180АрхивированоАдминистративно-территориальное деление Ленинградской области. — Лениздат, 1990, ISBN 5-289-00612-5, С. 38АрхивированоАдминистративно-территориальное деление Ленинградской области. — СПб., 2007, с. 60АрхивированоКоряков Юрий База данных «Этно-языковой состав населённых пунктов России». Ленинградская область.Административно-территориальное деление Ленинградской области. — СПб, 1997, ISBN 5-86153-055-6, С. 41АрхивированоКультовый комплекс Старые Смолеговицы // Электронная энциклопедия ЭрмитажаПроблемы выявления, изучения и сохранения культовых комплексов с каменными крестами: по материалам работ 2016-2017 гг. в Ленинградской области