Darnusis vystymasis – ekonomikoje, sociologijoje, aplinkotyroje, politologijoje vartojama sąvoka, apimanti visumą metodų, kuriais siekiama užtikrinti vystymąsi, tenkinantį žmonių gerovę dabartyje nesumažinant žmonių gerovės galimybių ateityje. (Anksčiau vartotos sąvokos - tvarioji plėtra, subalansuotas vystymasis).

Tikslai |

Darnaus vystymosi tikslas yra sumažinti skurdą, įtvirtinti prasmingus gyvenimo standartus (gyvenimo kokybę), patenkinti pagrindinius žmonių poreikius, skatinti darnų ekonominį ir politinį vystymąsi, siekiant išvengti neatitaisomos žalos natūraliajam kapitalui (gamtos ištekliams), galinčios pasireikšti vėlesnėse kartose.

Apibrėžimai |

Darnaus vystymosi sąvoka pirmą kartą oficialiai buvo pateikta 1987 m. vadinamojoje Bruntland ataskaitoje (Brundtland report). Šios ataskaitos apibrėžimas yra šiuo metu dažniausiai naudojamas, tačiau skirtingų disciplinų viduje darnusis vystymasis apibrėžiamas šiek tiek skirtingai:

• 
  Ekonomikoje – vystymasis, užtikrinantis, kad ateities kartų asmeninės pajamos (per capita) nebūtų mažesnės nei dabartinių kartų.


• 
  Sociologijoje – vystymasis, kuris išsaugo bendruomenę, t. y., išlaiko glaudžius socialinius ryšius ir santykius bendruomenėse.


• 
  Ekologijoje – vystymasis, išsaugantis biologinių rūšių įvairovę, esmines ekosistemas ir ekologinius procesus.


• Vystymasis ir pokyčiai, leidžiantys užtikrinti kuo ilgesnį žmonijos egzistavimą.

Dėl šių skirtumų galimos koncepcijų prieštaros, pvz., ekonomikoje darnus vystymasis nebūtinai įtraukia ekologinius darnaus vystymosi aspektus.

Darnus vystymasis sujungia tris esminius požiūrius: ekonominį, aplinkos ir socialinį vystymąsi, nuo 2005 m. JTO dokumentuose įvardijamus kaip tarpusavyje susijusius ir vienas kitą papildančius, nors išlieka klausimas ar praktikoje pusiausvyra tarp visų jų yra galima. Sąvoka yra labai plati ir kai kuriuose kontekstuose kultūrinė įvairovė taip pat įtraukiama kaip aspektas, lygiavertis minėtiesiems.

Taikymo sferos pagal JTO |

• Atmosfera


• Atnaujinama energija


• Bioįvairovė


• Biotechnologija


• Buitinės, pavojingos ir radioaktyvios atliekos


• Demografija


• 
  Dykumėjimas (dykumų formavimasis) ir sausros
  


• 
  Ekonomika, finansai
  


• 
  Informacijos sklaida


• Institucinės nuostatos ir susitarimai


• Integruoti sprendimai


• Kalnai


• Katastrofų mažinimas ir kontrolė


• 
  Klimato kaita


• Mažosios salos


• Miškai


• Mokslas


• Našumo stiprinimas


• Pavojingos medžiagos


• Pramonė


• 
  Prekybos ir aplinkos santykis


• Rodikliai


• Sanitarija


• Skurdas


• Sveikata


• Švietimas


• Tarptautinis bendradarbiavimas


• Tarptautinė teisė


• Tautinės tvarios plėtros strategijos


• Technologija


• Transportas


• Turizmas


• 
  Vandenynai ir jūros
  


• 
  Vandens ištekliai


• 
  Vartojimo ir gamybos formos


• Žemės ūkis


• Žemėtvarka

Į darnaus vystymosi sąvoką įtrauktų aspektų gausa paverčia ją silpnai apibrėžta ir diskusijų objektu. Dėl skirtingo suvokimo taip pat atsiranda prieštara tarp antropocentrizmo ir ekocentrizmo koncepcijų.

Kritika |

Darnaus vystymosi terminas dažnai kritikuojamas kaip oksimoronas, kadangi ekonominis augimas neįmanomas be dar didesnio Žemės resursų panaudojimo. Dalis darniojo vystymosi kritikų siūlo augimo mažinimo įdėją, t. y. tausoti gamtą visų pirma mažinant vartojimą.

Nuorodos |

• 
  Bruntland ataskaita (angl.)
  


• LR aplinkos ministerijos informacija


• Lietuvos rodikliai (Statistikos Departamento informacija)


• 
  Vikipedijos tvariosios plėtros portalas (angl.)