Straipsnis apie Vikipediją lietuvių kalba – Lietuviškoji Vikipedija.

Vikipedija

URL	wikipedia.org
Komercinis?	ne
Tipas	socialinė žiniasklaida, enciklopedija
Registracija	neprivaloma
Kalba(-os)	299 kalbomis
Savininkas	Vikimedijos fondas
Įkūrėjas	Jimmy Wales, Larry Sanger
Startavo	2001 m. sausio 15 d. (angliškoji Vikipedija) 2003 m. vasario 20 d. (lietuviškoji Vikipedija)
Alexa reitingas	5
Pajamos	77,7 mln. JAV dolerių (aukos)[1]

Vikipedija (angl. Wikipedia) – interneto enciklopedija, socialinės žiniasklaidos, dalijimosi ekonomikos platforma.

Joje paskelbta per 45 mln. straipsnių 299 kalbomis.^[2][3] 5 lankomiausia svetainė pasaulyje.^[4] 2016 m. Vikipediją kas mėnesį aplankė 1 mlrd. unikalių lankytojų, kasdien peržiūrėta 500 mln. puslapių. 2016 m. Vikipedija pagausėjo 5 mln. straipsniais. Apie 80 tūkst. veiklių, prisijungiančių kas mėnesį, redaktorių-savanorių prisidėjo prie Vikipedijos straipsnių aibės ir kokybės augimo. Pastarųjų savanorių įnašas sudarė liūto dalį visų Vikipedijos redagavimo veiksmų.^[5]

Nemokamą enciklopediją įvairiomis kalbomis, skirtingai nei tradicines enciklopedijas, kuriamas mokslininkų, kuria jos lankytojai – interneto naudotojai, vienijami gera valia, sutarimu, naudojant wiki įrangą. Svetainės pavadinimas kildinamas iš havajiečių kalbos žodžio „wiki“, reiškiančio „greitai“. Straipsniams kurti ir taisyti reikalinga tik interneto naršyklė.

Anot nepriklausomo tyrimo, redaktorius-savanorius labiausiai skatina prisidėti prie šios veiklos pati idėja, kad jie prisideda prie visuomenės prusinimo. Taip pat paaiškėjo, kad per pirmąjį dešimtmetį (2001–2010 m.) 80 % angliškosios Vikipedijos turinio sukūrė 1 % veikliausių redaktorių, bet to 1 % sudėtis keisdavosi, įsiliedavo nauji redaktoriai pakeisdami nebeveiklius.^[6]

Vikipedijos projektas anglų kalba pradėtas 2001 m. sausio 15 d. kaip priedas ekspertų kuriamam „Nupedia“ projektui. Vikipedijos administravimą koordinuoja nepelno organizacija – Vikimedijos fondas („Wikimedia Foundation“), įsikūręs JAV. Vėliau buvo sukurti atitinkami projektai kitomis kalbomis, o 2003 m. vasario 20 d. įsteigta lietuviškoji Vikipedija.

2012 m. sausio 18 d. angliškoji Vikipedija laikinai apribojo prieigą protestuodama prieš JAV autorinių teisių įstatymų pakeitimus.^[7]2018 m. liepos 3–5 d. ispaniškoji, itališkoji, latviškoji Vikipedija ir kt. tą patį padarė protestuodamos prieš ES autorinių teisių įstatymų pataisas.^[8][9][10]

Vikipedija išlaikoma iš Vikipedijos skaitytojų bei įvairių bendrovių paaukotų lėšų. Tačiau pastarosios lėšos sudaro mažesnę dalį visų paaukotų lėšų sumos. Pavyzdžiui, „Google“ 2010 m. skyrė 2 mln. JAV dolerių. Vienas iš „Google“ įkūrėjų Sergey Brin tuo metu atsiliepė apie Vikipediją teigiamai. Anot jo, „tai neįkainojamas žinių lobynas“.^[11] 2015–2016 m. daugiau nei 5 mln. Vikipedijos lankytojų, labdaros fondai ir bendrovės iš viso paaukojo 77,7 mln. JAV dolerių.^[12] „Google“, „Microsoft“, „Apple“, „PayPal“ ir kt. bendrovės bei labdaros fondai iš jų skyrė 9,5 mln. JAV dolerių.^[13]

2012 m. sausio 18 d. angliškoji Vikipedija laikinai apribojo prieigą protestuodama prieš JAV autorinių teisių pakeitimus.

Istorija

Pagrindiniai Vikipedijos istorijos įvykiai yra šie:

• 
  2000 m. – įkuriama Nupedija, projektas kuriame laisvai visiems prieinamą turinį rašo dalyko ekspertai. Nupediją finansuoja Bornis.


• 2001 m. – kaip papildomas Nupedijos projektas įkuriama Vikipedia. Užregistruojami wikipedia.org ir wikipedia.com domenai. Pirmąkart apibrėžiamas neutralaus požiūrio reikalavimas. Pirmieji Vikipedijos paminėjimai žiniasklaidoje.


• 
  2002 m. – baigiasi Bornio finansinė parama. Atskyla Enciclopedia Libre Universal en Español‎. Jimmy Wales paskelbia, jog Vikipedijoje niekada nebus reklamos. Pirmieji botai.


• 
  2003 m. – Vikipedijos straipsnių skaičius peržengia 100 000. Pradeda veikti formulių palaikymo sistema LaTeX. Patvirtinama dabartinė Vikipedijos logo.


• 
  2004 m. – straipsnių skaičius peržengia 1 000 000, Vikipedijos puslapiai pradeda naudoti CSS.


• 
  2005 m. – atsiranda galimybė nesunkiai pradėti Vikipedijos projektą nacionaline kalba. Pirmieji skandalai, kilę dėl vandalizmo biografijose. Pirmieji tarptautiniai Vikipedijos blokavimai (Kinija).


• 
  2006 m. – J. Wales skelbia, jog straipsnių skaičius (tuo metu apie 1,5 mln.) jau pakankamas ir būtina rimčiau rūpintis jų kokybe. „Wikipedia“ tampa oficialiai registruotu Vikimedijos fondo prekiniu ženklu.


• 
  2007 m. – atskyla Citizendium.


• 
  2009 m. – Vikipedija pereina prie Creative Commons licenzijos.

Tikslai

Vikipedijos siekis – struktūriškai ir sistemiškai pateikti žmonijos sukauptas žinias enciklopedijos forma. Kokiomis temomis rašoma ir kaip, sprendžiama Vikipedijos bendruomenėje – tarpusavio sutarimu. Siekiama, kad vien tik statistiniai duomenys ar šiaip įdomi medžiaga neturėtų būti beatodairiškai talpinami enciklopedijoje. Visa tai turi būti struktūrizuojama, pateikiant apibrėžimą, atskirus faktus siejant į vieningą visumą ir nurodant tarpusavio ryšius bei sąsajas, priklausomybes ir panašumus.

Autorinės teisės ir licencija

Enciklopedijos straipsniuose pateikta informacija yra laisvai prieinama. Ją galima ne tik skaityti, bet ir kopijuoti, platinti pagal vad. „Kūrybinių bendrijų“ (Creative Commons) licenciją. Vikipedija neturi apibrėžto autorių rato, siekiama kuo daugiau žmonių įtraukti į bendrą darbą. Todėl jai taikomos apribotos autorinės teisės, kurių niekas negali savintis.

Vikipediją nėra bendruomenei priklausantis ar jos valdomas projektas – tai yra Vikimedijos fondo, pelno nesiekiančios įmonės, valdomas projektas^[14]. Nors šis fondas linkęs pasitikėti bendruomenės sprendimais, prireikus jis sprendžia taip pat ir prieš bendruomenės valią. Atskirų naudotojų ar jų grupių įtaka ribota, nesvarbu koks rimtas būtų jų praeities indėlis.

Vikipedijos privalumai

Kompaktiškumas

Elektroninė enciklopedijos forma leidžia greitai surasti reikiamą informaciją, pereiti prie kitų temų straipsnių, perskaityti internetinėse nuorodose pateikiamą medžiagą, susijusią su straipsniu. Spausdintinėse enciklopedijose informacija pateikiama keliolikoje tomų, kurių sklaidymas ir vartymas nėra toks patogus.

Forma

DVD forma

• 
  Elektroninė forma:

Elektroninė forma leidžia greitai ieškoti reikiamos informacijos. Tačiau ne kiekvienoje elektroninėje enciklopedijoje pateikiama informacija gali būti greitai nukopijuota į tekstinę programą, kuria gali būti kuriamas naujas kūrinys (pavyzdžiui, informacijos, rastos el. enciklopedijoje, pagrindu).

Vikipedijoje esančią medžiagą skaityti, jos ieškoti ir ją kopijuoti yra visai paprasta. Spausdintinės enciklopedijos medžiagą tokiu atveju reikėtų skenuoti arba suvesti informaciją klaviatūra, kas užimtų tikrai daug laiko.

• Prisijungus prie interneto

Šiuo metu Vikipedija greičiausiai prieinama yra internete (adresu http://lt.wikipedia.org). Vikipedija pastaruoju metu naudojamasi kone taip pat dažnai kaip ir populiariomis paieškos svetainėmis (kaip Google, Yahoo ir kitomis).

• Neprisijungus prie interneto

Vikipediją įmanoma gauti taip pat ir DVD ar CD forma, ją galima nusikopijuoti kaip vientisą dokumentą arba išsisaugoti asmeniniame kompiuteryje.

• Spausdintinė versija

Kadangi kompiuteriais (o tuo labiau internetu) šiuo metu negali naudotis didžioji dalis Trečiojo pasaulio šalių gyventojų, Vikipediją planuojama spausdinti kaip tradicinę („popierinę“) enciklopediją.

Atskiri Laisvosios enciklopedijos straipsnių rinkiniai platinami įvairiose šalyse (paprastai už simbolinę kainą). Visa Vikipedija ruošiama spausdinti kol kas tik vokiečių kalba (100 tomų). Ji bus išleista per 5 metus (2006–2010 metais).

Plačiau apie Vikipedijos vokiečių k. leidimą skaitykite Vikinaujienose.

• Garsinė įrašų forma (Audiopedija)

Ateityje bus siekiama sukurti tokią Atvirąją enciklopediją, kurioje esančią informaciją bus galima gauti įvairių jutimo organų pagalba. Vikipedija jau dabar neapsiriboja vien tik elektronine ar spausdintine forma. Jau kuriama ir Audiopedija – Atviroji enciklopedija, skirta nemokantiems (ar neturintiems laiko) skaityti, kuri taip pat prieinama neregiams arba silpnaregiams. Šiuo metu „audiopedizuojami“ pavyzdiniai bei rinktiniai straipsniai, kurie turėtų sulaukti ir didesnio plačiosios visuomenės dėmesio.

Aktualumas

Vikipedija yra viena aktualiausiai informaciją pateikiančių enciklopedinių leidinių. Joje svarbūs įvykiai ir aktualijos kartais aprašomos kone įvykio atsiradimo dieną (ar net valandą). Tai, pavyzdžiui, buvo 2005 m. pabaigoje, kai kone kas valandą (angliškoje Vikipedijoje) buvo atnaujinamos žinios apie potvynio JAV mastus ir aukas. Atviroji enciklopedija taip pat netrunka pranešti apie asmenybių gyvenimo įvykius, vingius ar informuoti apie mirtį.

Analogiškoje spausdintoje enciklopedijoje aktualūs pasaulinės reikšmės įvykiai lieka neišbaigti, neaprašyti dėl informacijos trūkumo. Taip pat dažnai neaišku, ar solidaus amžiaus sulaukę asmenys, minimi enciklopedijoje, dar gyvi. Elektroninėje – priešingai: niekada nevėlu atnaujinti informaciją. Ir tai daroma be didelių sąnaudų, kadangi nereikia naujai leisti visos enciklopedijos kaip yra spausdintinių enciklopedijų atveju.

Išsamumas ir teisingumas

Vikipedijoje galima rasti ir klaidingų ar netgi sąmoningai tendencingų straipsnių. Tačiau klaidų pasitaiko ir profesionalų mokslininkų kuriamose enciklopedijose.
Vikipedija savo straipsnių kokybe bei pateikiamos informacijos išsamumu sparčiai vejasi tradicines ir garsiausias pasaulio enciklopedijas. Tačiau reikia atminti, kad Laisvosios enciklopedijos projektas yra kuriamas dar tik nuo 2001 metų, todėl Vikipedija negali prilygti visišku joje pateikiamo turinio teisingumu, išsamumu ir detalumu analogiškiems spausdintiems leidiniams, nes Vikipedija yra nuolat kuriama, taisoma, redaguojama bei kitaip tobulinama.

Apimtis

Vikipedija savo apimtimi keleriopai lenkia analogiškas komercines enciklopedijas. Pavyzdžiui, angliška Vikipedija 2006 m. turėjo daugiau nei 1 140 000 straipsnių – 10 kartų daugiau nei Britanika.

Nuorodos, sąsajos

Greta straipsnyje minimų sąvokų, kurias pasiekti galima tiesiog paspaudus ant jų, Vikipedija pateikia sąvokos aprašą, kontekstą bei priskiria ją tam tikrai kategorijai. Panaršius ten (ją pasiekus per teksto apačioje minimą kategoriją), galima rasti daugiau ieškomos susijusios informacijos.

Be to tokie įrankiai kaip „susiję straipsniai“ bei „susiję keitimai“, straipsnio istorijoje minimi autoriai bei jų sukurti straipsniai (įrankis „naudotojo indėlis“) gali atvesti prie ieškomos tematikos šaltinių ir kitų nuorodų. Netgi jei straipsnis dar nėra sukurtas, pasinaudojimas funkcija „susiję straipsniai“, galima atrasti su ieškomo straipsnio tematika susijusią medžiagą.

Spausdintinėse enciklopedijose nėra tiek daug nuorodų, dažniausiai apsiribojama literatūros sąrašu arba terminais, esančiais kituose tomuose; be to pasiekti tokią medžiagą (vien dėl fizinių kliūčių) nėra taip paprasta: reikia ieškoti bibliotekoje, gauti ir vartyti kitas knygas, kurios ne kiekvienam yra taip lengvai pasiekiamos kaip elektronine forma pateikiama informacija, esanti Vikipedijoje.

Prieinamumas

Vikipedija yra laisvai prieinama iš bet kurio kompiuterio, turinčio interneto prieigą. Online versija yra nuolat atnaujinama, todėl ja naudotis yra geriausia.

Neturint interneto prieigos taip pat yra galimybių naudotis elektronine enciklopedija offline. Komercinės enciklopedijos platinamos CD, DVD diskuose, už kuriuos reikia mokėti nemažus pinigus. Vikipedijos atveju – yra galimybių keleto spustelėjimų dėka išsisaugoti aktualiausią Laisvosios enciklopedijos versiją (pavyzdžiui, anglų, vokiečių, o artimiausiu metu – ir lietuvių kalba).

Daugiakalbystė

VIkipedijos portalas http://www.wikipedia.org, kuriame vaizduojamos didžiausios Vikipedijos

Vikipedijoje tą pačią informaciją galima rasti keliomis kalbomis. Tai kartu ir savotiškas žinių patikimumo garantas, kadangi galima palyginti pateiktą informaciją įvairiose Vikipedijose, sužinoti atitinkamų terminų atitikmenis užsienio kalba. Tokiu atveju Atviroji enciklopedija gali būti pagrįstai vadinama ir enciklopediniu žodynu, kadangi be dalykinės informacijos joje pateikiama ir nemažai atitinkamos srities sąvokų, padedančių orientuotis žinių okeane.

Rašyba užsienio kalbomis

Vikipedija pateikia vietovardžius, pavardes, vardus (tikrinius daiktavardžius) originalo kalba. Nežinant kokios nors sostinės (pvz., Paryžiaus) pavadinimo kuria nors kalba (pvz., prancūzų), jį galima rasti, pasinaudojant tarpkalbinėmis nuorodomis (pvz., prancūziškoji Vikipedija pateikiama Paris straipsnio versija, be to greta jos yra aprašymas ar susijusi medžiaga, randama, spaudžiant įrankius „susiję straipsniai“, esančius kairėje puslapio pusėje).

Galimybė skaityti kitomis kalbomis

Elektroninė enciklopedijos forma leidžia nukopijuoti nesuprantamo kitakalbės Vikipedijos teksto dalį ir pasinaudoti internete esančiomis kompiuterinėmis vertimų programomis, kuriomis galima tą patį tekstą, interneto svetainę išversti į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, japonų kalbas. Pavyzdžiui, naudojantis Google pateikiamais įrankiais.

Nuomonių įvairovė

Vikipedija neatstovauja kuriai nors žmonių grupei. Joje siekiama pateikti įvairiapusišką informaciją, o kilus ginčams – argumentuotas nuomones. Tai leidžia apžvelgti įvairias temas daug plačiau bei giliau, nei įprastinėse enciklopedijose.

Nemokamas naudojimasis

Naudojimasis elektronine Vikipedija – nemokamas. Straipsnius galima kopijuoti, naudoti juose pateikiamą medžiagą – tekstą, statistiką, iliustracijas, nuotraukas, garso ir vaizdo įrašus. Visi enciklopedijos autoriai rašo tekstus, įkelia nuotraukas ir iliustracijas už dyką. Tokius kūrinius galima naudoti, dauginti ir keisti be jokių apribojimų – tiek asmeniniais, tiek ir komerciniais tikslais. Vienintelis reikalavimas tiems, kurie naudoja informaciją – jie privalo paskelbti autoriaus vardą. Be to, pakeistą medžiagą taip pat privaloma skelbti nemokamai.

Naudojimosi sąlygas nustato Creative Commons licencija, todėl būtina laikytis joje numatytų sąlygų, nes joje apibrėžiamos neatlygintino naudojimo taisyklės. Tradicines enciklopedijas nemokamai galima paskaityti nebent bibliotekoje ar pas pažįstamus, o norint ją įsigyti, kad būtų galima nuolat naudotis, reikia mokėti nemažus pinigus.

Norint naudoti komercinės enciklopedijos straipsnius, leidžiama juos nebent tik cituoti. Apie jų atkūrimą ar paskelbimą be autoriaus sutikimo negali būti ir kalbos. Gavus leidimą, straipsnių naudojimasis paprastai turi būti atlyginamas honoraru – užmokesčiu enciklopedijos autoriams, leidėjams. Vikipedijos atveju – naudojimasis enciklopedija yra nemokamas, jei nepažeidžiama jos licencijos sąlygos.

Dalyviai

• 
  Neregistruoti dalyviai neturi savo vardų. Tokie lankytojai gali kurti arba keisti straipsnius, dalyvauti diskusijose. Vietoje vardo yra įrašomas jų kompiuterio IP adresas (pvz., 44.111.333.12).


• 
  Registruoti dalyviai kuria bei redaguoja straipsnius, pasirašydami pasirinktu vardu arba slapyvardžiu. Praėjus 4 dienoms nuo registracijos jie tampa patvirtintais dalyviais.


• 
  Balsavimo teisę turintys dalyviai – sukūrę daugiau nei 200 straipsnių arba išbuvę registruotais vartotojais daugiau nei 2 mėnesius.


• 
  Administratoriai gali trinti bei atkurti ištrintus puslapius, juos užrakinti ar atrakinti, blokuoti kitus dalyvius, paslėpti vandalizuotas puslapių versijas.


• 
  Biurokratai gali keisti naudotojų statusą ir vardus.


• 
  Ūkvedžiai („stiuardai“) turi visas teises keisti svetainės išvaizdą, dalyvių statusą. Sprendžia problemas, kurių nesugeba suvaldyti kiti dalyviai. Dalyvių iš Lietuvos tarp ūkvedžių nėra.


• 
  Prisijungimo kontrolieriai tikrina, ar tas pats dalyvis nebando prie Vikipedijos prisijungti skirtingais vardais.

Autoriai

Kiekvienas, užsukęs į svetainę, gali pradėti kurti naują straipsnį arba pataisyti, redaguoti kitų sukurtus tekstus. Dažniausiai, norint tai daryti, nereikia registruotis. Pataisius įrašą, senoji straipsnio versija niekur nedingsta – ji išsaugoma tam, kad reikalui esant, tekstą būtų galima sugrąžinti. Tokiu būdu Vikipedija apsisaugo nuo „vandalų“ bandymų sunaikinti kitų žmonių sukurtus įrašus. Geriausiu atveju piktavaliai sukurs tik dar vieną straipsnio versiją. Teisingą straipsnio variantą gali sugrąžinti bet kuris chuliganizmo atvejį pastebėjęs lankytojas.

Enciklopedijoje savo straipsnius yra paskelbę keli šimtai tūkstančių žmonių. Vikipedija skaičiuoja tik svetainėje prisiregistravusius autorius. Tačiau daugelį straipsnių galima keisti arba kurti net neprisiregistravus. Tokių bevardžių kūrėjų skaičiaus nežino niekas.

Vikipedijos kritika

Vikipedijos kritikai teigia, esą ji pasmerkta nesėkmei. Dažniausiai yra minimos klaidos ir netikslumai, sielvartaujama dėl vandalizmų, politinio ir tautinio korektiškumo, neutralumo, nuomonių konfliktų bei jų gausos, dažno straipsnių keitimo.

Klaidos ir netikslumai

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kuriuose abejojama dėl pateikiamos informacijos išsamumo ir tikslumo, kokybės, autorių diletantiškumo, kaltinama dėl šmeižto, įžeidimo, autorių teisių pažeidimų.
Atsižvelgus į projekto gyvavimo laikotarpį ir dalyvių kvalifikaciją, Vikipedijai bei kitiems vikiprojektams savo globalumu, universalumu ir rezultatyvumu negali prilygti kiti projektai, kurių vien finansavimo klausimas neapsieina be viešojo sektoriaus pagalbos bei reklamos, investicijų iš privataus sektoriaus.

Vikipedijos kokybė yra nuolat gerinama. Skatinami produktyviai ir kokybiškai dirbantys autoriai, skelbiami pavyzdinių straipsnių rašymo konkursai, jų autoriai apdovanojami, nuolat analizuojama ir plečiama rinktinių straipsnių kategorija. Straipsniai kuriami pagal standartus ir pripažintus šablonus, jie apjungiami į portalus, kuriamos atskiros Vikipedijos naudotojų grupės, atsakingos už tam tikros kategorijos straipsnių kokybę.

Vandalizmai

Kai kurie interneto naudotojai tyčia gadina Vikipedijos straipsnius, trina jų turinį, iškreipia informaciją. Gana ilgą laiką buvo manyta, kad dėl to projektas žlugs. Tačiau metai parodė, kad žmonių, vertinančių žinias ir svetimą darbą yra daug kartų daugiau, nei vandalų, todėl ištrinti ar sugadinti straipsniai greitai atstatomi, vandalų padaroma žala nėra esminė. Be to kuriami įvairūs savisaugos mechanizmai. Kai kuriose Vikipedijose įvesta naudotojų registracija, nauji bendruomenės nariai kurį laiką negali taisyti ar trinti didelės apimties straipsnių, pavyzdiniai straipsniai yra „užrakinami“, taip pat palaikomi ryšiai su interneto incidentų tyrimų tarnybomis (tokiomis kaip CERT).

Profanacija

Teigiama, esą Vikipedija negali pateikti teisingos informacijos, kai daugumos nuomonė neatitinka objektyvių (mokslo) žinių: neišsilavinusi dauguma gali nepripažinti mokslo autoritetų ir skleisti neteisingą informaciją. Praktika rodo, kad tokių atvejų būna mažai, nes pagrįsta nuomonė ir argumentai, faktai leidžia pasiekti tinkamą kompromisą, moksliškai pateikiant požiūrį į vieną ar kitą tikrovės reiškinį. Laisvąją enciklopediją kuria šimtai tūkstančių žmonių. Tarp kuriančių ir taisančių yra nemažai specialistų, mokslininkų bei kitų žmonių, labai gerai išmanančių tam tikras sritis. Todėl nuogąstavimai dėl visiško viki diletantiškumo nėra pagrįsti.

Politinis ir tautinis korektiškumas, neutralumas

Teigiama, esą Vikipedija yra neatspari mažumų (seksualinių, religinių, tautinių ar kitų) kritikai, teigiančiai, kad vieni ar kiti faktai turi būti pateikiami specifiniu būdu arba iš viso nepublikuojami. Praktika rodo, kad tokie atvejai irgi pasitaiko nedažnai, be to, jie dar būdingesni komerciniams leidiniams.

Nuomonių konfliktai

Kaip vienas iš trūkumų pateikiamas faktas, kad Vikipedijoje neretai kyla ginčai dėl vieno ar kito straipsnio teisingumo bei dėl skirtingos faktų interpretacijos. Tačiau tokie atvejai leidžia sukaupti išsamesnę, o neretai – ir objektyvesnę informaciją abejotinais klausimais. Skaitytojas neverčiamas aklai priimti kategorišką poziciją, o kviečiamas įvertinti pateiktą medžiagą bei panagrinėti straipsnių aptarimuose pateikiamą medžiagą ir diskusijas.

Vikipedijos palikimas

Vikipedijos garbei pavadintas asteroidas 274301 Vikipedija.

Taip pat skaitykite

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Vikipedija

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose –

Vikipedija

• Kas nėra Vikipedija


• Vikipedijos bendruomenė


• Atspindžiai žiniasklaidoje


• Ryšiai su žiniasklaida

Nuorodos

• Vikimedijos tinklaraštis

Šaltiniai

Vikiteka