Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 194 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.

Pusryčių meniu garlaivyje „Herta“ pirmojo reiso į Rytų mugę 1920 m. metu

Roberto Maihioferio laivininkystės bendrovė (vok. Reederei Robert Meyhoefer) – viena stambiausių Rytprūsių laivininkystės bendrovių, teikusi žmonių ir krovinių gabenimo jūromis ir vidaus vandenimis paslaugas.

1869 m. Tilžėje įkurta įmonė per Labguvą garlaiviais gabendavo krovinius į Karaliaučių. 1872 m. jos būstinė perkelta į Karaliaučių – iš ten buvo galima efektyviau organizuoti krovinių srautą tarp Priegliaus aukštupio Hundegatto ir likusios Rytprūsių dalies. Įmonė stiprėjo greitai ir pamažu pradėjo supirkinėti nusilpusius konkurentus. Organizuotos laivininkystės linijos iš Karaliaučiaus į Liepoją ir Ventspilį. 1896 m. dalį akcijų įsigijo Justus Haslingeris, o 1910 m., kai senasis Maihioferis mirė, jis tapo vieninteliu savininku, bet pavadinimo nepakeitė.

Pirmojo pasaulinio karo metais bendrovė talkino Kaizerio kariuomenei ir gabeno jos krovinius į Lietuvą ir kt. užimtas teritorijas. 1919 m. Justus Haslingeris mirė, o jo sūnūs Erikas ir Osvaldas pertvarkė įmonę į uždarąją akcinę bendrovę. Roberto Maihioferio laivininkystės bendrovė augo ir stiprėjo, net devyniuose miestuose jį įsteigė savo biurus ir sandėlius, pastovios linijos jungė Karaliaučių su Elbingu, Klaipėda ir Tilže.

Po Versalio taikos sutarties Rytprūsių provinciją nuo likusios Vokietijos dalies atskyrė Gdansko koridorius. Broliai Haslingeriai 1920 m. iniciavo Baltijos jūroje veikusią Vokietijos keleivių ir krovinių pervežimo laivininkystės liniją Seedienst Ostpreußen (liet. Rytprūsių jūrinė tarnyba). Pirmuoju reisu 1920 m. rugsėjo 24 d. į Karaliaučiuje atidaromą Rytų mugę (vok. Deutsche Ostmesse) Roberto Maihioferio bendrovės laivu „Herta“ išplaukė šalies prezidentas Frydrichas Ebertas, ekonomikos ministras Ernstas Šolcas ir kiti žymūs politikos bei ūkio veikėjai. 1920 m. buvo įkurtas įmonės turistinis biuras (pirmasis Rytprūsiuose), netrukus tapęs didžiausiu visoje provincijoje. Turistai itin pamėgo bendrovės siūlytas keliones Aistmarėmis iš Karaliaučiaus ir Piliavos į Gdanską. Be to įmonė kvietė keliauti garlaiviais į Hamburgą, Roterdamą ir Antverpeną. 1929–1939 m. buvo atstovaujama Švedijos laivininkystei A/B Egon–Limhamn ir į Klaipėdą plukdomi tos šalies turistai.

Tuo metu Kuršių mariose, Nemune ir aplinkiniuose vidaus vandenyse karaliavo smulkūs pervežėjai. Iš Šilutės į Karaliaučių keleivius vežė S.Bernoto, o į Klaipėdą – F.Potschkos įmonės; maršrute Nida–Pervalka–Šilutė–Klaipėda darbavosi J.Frese bendrovė; linijoje Juodkrantė–Klaipėda – F.Pietsch ir V.Skarloffo bendrovės. Iš Labguvos nuplaukti į Giliją kvietė laivininkas Bonelis. P. Preugšaitis (vok. P.Preugschat) siūlė keliauti iš Tilžės į Klaipėdą per Juodkrantę, į Rusnę per Šilininkus ir į Kryžionus. Pastaroji įmonė kelis kartus per savaitę taip pat plukdė norinčius į Kauną per Smalininkus. Šiems konkurentams Roberto Maihioferio bendrovė tegalėjo priešpastatyti tik vienintelį maršrutą: Karaliaučius–Labguva–Klaipėda.

Daugiau…

• Balandžio 4 d. Akademijoje prasidėjo tarptautinis drožybos grandininiais pjūklais turnyras „Plieno bebrai“.


• Balandžio 4 d. LR prezidento institucijos 100-mečio proga surengta atvirų durų diena prezidentūroje.


• Balandžio 3 d. sugriežtinti baudžiamieji įstatymai Brunėjuje: už homoseksualų lytinius santykius bus skiriama mirties bausmė užmėtant akmenimis, už pirmą vagystę – dešinės rankos nukirtimas, už pakartotinę – kairės kojos.


• Balandžio 2 d. Kaune darbą pradėjo veidrodinė LR žemės ūkio ministerija.


• Balandžio 2 d. prasidėjo dvigubos pilietybės referendumo viešinimo kampanija.


• Balandžio 1 d. įsigaliojo įstatymas: vairuotojų atsisakymas tikrintis blaivumą reikš baudžiamąją bylą.

Lietuvoje

• 
  1803 − Rusijos imperatoriaus Aleksandro I aktu Vilniaus universitetas pavadintas Vilniaus imperatoriškuoju universitetu.


• 
  1908 − Kaune įkurta Lietuvių katalikų blaivybės draugija.


• 
  1926 − popiežius Pijus XI įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją.

Pasaulyje

• 
  1581 − karalienė Elžbieta I į riterius įšventino Frensį Dreiką.


• 
  1768 − Londone per Velykas karo veteranas Filipas Estlis su žmona surengė pirmąjį savo džigituotės pasirodymą, iš kurio, vėliau papildyto akrobatų, žonglierių, klounų pasirodymais, išsivystė pirmasis cirkas.


• 
  1887 − pirmąja pasaulyje moterimi mere tapo Susana Solter (Susanna Salter), išrinkta Argonijos miestelio (Kanzasas, JAV) mere.


• 
  1945 − SSRS visiškai užėmė Vengriją.


• 
  1973 − oficialiai atidaromas Pasaulio prekybos centras Niujorke.